Dalykinė reputacija yra juridinio asmens neturtinė teisė, suprantama kaip jo geras vardas, teigiamas vertinimas ir požiūris visuomenėje, verslo aplinkoje, todėl, norint ginti įmonės reputaciją ir užtikrinti pasitikėjimą ja, būtina apžvelgti juridinio asmens dalykinės reputacijos gynybos ypatumus.
Juridinio asmens teisės į dalykinę reputaciją apsauga įtvirtinta LR CK 2.24 straipsnyje, vadovaujantis šio straipsnio 8 dalies norma, pažeista juridinio asmens dalykinė reputacija ginama laikantis tų pačių taisyklių, kaip ir fizinio asmens garbė ir orumas. Juridinis asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją juridinio asmens dalykinė reputacija dėl savo ekonominės vertės gali būti saugoma ir ginama kaip turtas, tai yra vertybė, saugotina pagal Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį (nuosavybės apsauga). Didelės įmonės, kurių veikla siejasi su viešuoju interesu, neišvengiamai ir sąmoningai atsiveria kruopščiam savo veiksmų tyrimui ir tokių įmonių atžvilgiu priimtinos kritikos ribos, EŽTT vertinimu, yra platesnės, tačiau dėl to, kad subjektas yra didelė įmonė, iš jos neturėtų būti atimta gynybos dėl difamacinių teiginių teisė.
Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką juridinio asmens dalykinė reputacija ginama ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo.
Dalykinė reputacija pagal LR CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie juridinį asmenį, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktą, kad žinios pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją.
Teismų praktikoje laikomasis nuostatos, kad duomenys neatitinka tikrovės, reiškia, jog paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos, t.y. iš tikrųjų tokių faktų ir aplinkybių nebuvo arba būta kitokių. Atitiktis tikrovei vertinama dviem aspektais: 1) ar teisingas pranešimas apie faktus; 2) ar teisingai adekvačiai vertinami įvykę faktai. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai įvykusiems faktams.
Pažymėtina, jog LR CK 2.24 str. 1 dalyje įtvirtinta paskleistų duomenų neatitikties tikrovei prezumpcija. Dėl to pareiga įrodyti paskleistų duomenų tikrumą (aplinkybę, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę), taip paneigiant nurodytą prezumpciją, tenka duomenis paskleidusiam asmeniui.
Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama, ar juridinio asmens teisė į dalykinės reputacijos apsaugą pažeista.
Civilinėje byloje dėl asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo.
Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, atsižvelgia į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Kasacinio teismo praktikoje išsakyta pozicija, kad ir šiuo aspektu būtina įvertinti juridinio asmens, kuris gina reputaciją, individualias savybes ir jo veiklos pobūdį; jeigu asmeniui, kurio veikla ,,normali“ (niekuo neišsiskirianti poveikio viešajam interesui požiūriu) pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas, tai tuo atveju, kai dalykinę reputaciją gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai, jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padariniai yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai: finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panašaus pobūdžio aplinkybės. Dalykinės reputacijos gynimas pasižymi tam tikra specifika, jeigu duomenys yra paskleisti per visuomenės informavimo priemonę.
LR CK nustato privalomą ikiteisminę ginčų sprendimo tvarką. LR CK 2.24 str. 2 dalyje nurodoma, jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Pagal kasacinio teismo praktiką procesinę pažeistos teisės gynimo tvarką lemia tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo ir asmens pasirinkti gynybos būdai. Todėl būtina aptarti koks duomenų paskleidimo būdas ir kokios ieškovo pasirinktos teisių gynimo priemonės įpareigotų ieškovą prieš kreipiantis į teismą pasinaudoti išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (replikos teisė).
Pirma sąlyga, tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo būdas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo CK 2.24 straipsnio 2, 4 dalyse nustatyta replikos teise privalo pasinaudoti tik tada, jeigu duomenis paskelbė visuomenės informavimo priemonė. Jeigu duomenis per visuomenės informavimo priemonę paskelbė kitas asmuo, o visuomenės informavimo priemonė perteikė neiškraipytas duomenis paskelbusio asmens citatas, tai asmuo, apie kurį paskelbti duomenys, turi teisę nepasinaudojęs replikos teise kreiptis į teismą ir reikalauti, kad teismas įpareigotų duomenis paskelbusį asmenį adekvačiai paneigti duomenis ir atlyginti žalą.
Antroji sąlyga, lemianti procesinę pažeistos teisės gynimo tvarką, – ieškovo pasirinkti asmens teisių gynybos būdai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai visuomenės informavimo priemonė nėra duomenų paskleidėja, o tik duomenų paskleidimo priemonė, ir nereiškiamas reikalavimas dėl duomenų paneigimo per visuomenės informavimo priemones, o reiškiamas reikalavimas tik pirminiam informacijos šaltiniui (duomenų autoriui) atlyginti padarytą neturtinę žalą, tai ieškovo nepasinaudojimas replikos teise negali būti laikomas teisės normos pažeidimu. Jei ieškovas savo reikalavimus reiškia visuomenės informavimo priemonei, jis privalo naudotis įstatymuose nustatyta išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Tuo tarpu, jei reikalavimai keliami ne visuomenės informavimo priemonei, o asmeniui, kurio teiginiai buvo cituojami visuomenės informavimo priemonės, tokia tvarka naudotis nėra privaloma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai asmuo gina savo pažeistas teises LR CK 2.24 straipsnio numatyta tvarka, reiškia reikalavimą teismo sprendimu pripažinti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, menkina dalykinę reputaciją, ir prašo priteisti žalos, netaikytina LR CK 2.24 str. 2 dalyje numatyta ikiteisiminė ginčo sprendimo tvarka.
Pažymėtina, jog kai skelbiamos to paties turinio publikacijos keletą kartų iš eilės, pakanka vieną kartą kreiptis ir nebūtina kreiptis dėl kiekvienos paskesnės publikacijos paneigimo. Galime teigti, kad replikos teise privaloma pasinaudoti tik tada, jeigu duomenis paskelbė visuomenės informavimo priemonė ir jei pasirinktas gynybos būdas – paneigimas.
Viešai vertinant juridinio asmens veiklą advokatų profesinė bendrija TAILORS rekomenduoja atminti, kad klaidinančios informacijos ar nesąžiningos nuomonės ir kritikos skleidimas gali būti suprantamas kaip dalykinės reputacijos pažeidimas, todėl nesant objektyvių duomenų apie skleidžiamos informacijos ar nuomonės atitikimą tikrovei, patartina tokių žinių neskleisti.