Kelių eismo taisyklėse nurodoma, jog eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti – pranešti policijai, kelio savininkui ar kelią prižiūrinčiai įmonei, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie kliūtį ar pavojų kitus eismo dalyvius. Tačiau neretai kyla klausimas jei kliūties nepastebėjote ir dėl to patyrėte žalą kokia atsakomybė bus taikoma kelio savininkui (valdytojui).
Visų pirma, primename kas pagal teisės aktus yra kelias. Kelią sudaro: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantis kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme.
Civiliniame kodekse nustatyta, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Ši norma įtvirtina „griežtą civilinę atsakomybę“, tai yra atsakomybė be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė.
Taigi, darytina išvada, kad kelių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl kelių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado, be to, skatinami tiek kelių tiesimo proceso, tiek jų naudojimo bei priežiūros metu, ypač atidžiai laikytis šią veiklą reglamentuojančių ir kitų teisės aktų reikalavimų.
Svarbu paminėti, kad kelio ar bet kurios jo dalies trūkumai, nesusiję su konstrukcijomis ir atsiradę dėl nepakankamos ar netinkamos kelio priežiūros, negali būti pagrindas taikyti kelio savininkui (valdytojui) nustatytą griežtąją civilinę atsakomybę. Tokiais atvejais kelio savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais.
Taigi, jei jūs važiuodami keliu nepastebėjote akmens ar kito pašalinio daikto esančio ant kelio, atsitrenkėte į jį ir apgadinote automobilį, turite teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, jog kelio savininkas (valdytojas) atlygintų padarytą žalą, tačiau turėsite įrodyti visas būtinąsias sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti, tai yra, neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį, taip pat turėtumėte įrodyti kelio savininko (valdytojo) kaltę dėl nepakankamos ar netinkamos kelio priežiūros.
Pažymėtina, jog taip yra todėl, kad akmuo ar kitas pašalinis daiktas kelyje nėra kelio ar kurio nors kito kelio įrenginio konstrukcinė dalis. Tai reiškia, kad akmens atsiradimas ant kelio juostos yra atsitiktinis, todėl nėra pagrindo spręsti, jog žala padaryta dėl kelio konstrukcinio trūkumo savininkui (valdytojui) kilo „griežtoji“ civilinė atsakomybė.
Svarbu žinoti, kad dėl visų kitų kliūčių, kurių negalėtume vertinti kaip atsitiktinėmis, o labiau kaip kelio konstrukcinės dalies trūkumą, pavyzdžiui duobė kelyje ar kiti kelio struktūrinių įrenginių sugriuvimo ar dėl kitų konstrukcijų trūkumų padarytos žalos, kreipiantis į teismą nereikėtų įrodinėti kelio savininko (valdytojo) kaltės, tai yra, būtų taikoma „griežtoji“ civilinė atsakomybė.
Taigi, patyrus žalą dėl kliūties kelyje, visų pirma, Advokatų profesinė bendrija TAILORS pataria išsiaiškinti kaip būtų galima vertinti šią kliūtį ar kaip kelio konstrukcinę dalį, ar tik kaip atsitiktinę kliūtį, kuri nėra kelio struktūrinė dalis. Nuo atsakymo į šiuos klausimus priklauso kokias civilinės atsakomybės sąlygas esant turėsite įrodyti, siekiant prisiteisti žalos atlyginimą.