2019.09.29

Vystytojo bankrotas neužkerta kelio reikalauti nuostolių atlyginimo ar statinio broko ištaisymo

Penkerius metus trukęs ginčas dėl nekokybiškai atliktų daugiabučio gyvenamojo namo rangos darbų baigtas taikos sutartimi.

Gyvenamojo namo vystytojui bankrutavus paaiškėjo, kad statinio kokybė neatitinka jai keliamų reikalavimų – skyla išorinės namo sienos, kilus škvalui griūvantis kaminas padaro didelius nuostolius namo stogo konstrucijoms.

Dėl nekokybiškai atliktų darbų reikalauti atlyginti žalą ar ištaisyti broką daugiabučio namo gyventojai turi teisę kreiptis į gyvenamojo namo vystytoją (pardavėją). Net vystytojui bankrutavus, gyventojai turi realias galimybes išsireikalauti nuostolių atlyginimo tiesiai iš gyvenamojo namo statytojo.

Vystytojo (pardavėjo) bankroto byloje buvę dokumentai parodė, kad 10 metų garantinis terminas paslėptiems darbams nėra pasibaigęs, todėl bankroto administratorius, atstovaudamas vystytoją, nepaisant bankrutuojančios įmonės statuso, turi teisę reikalauti, kad rangovas (statytojas) ištaisytų visus nustatytus statinio trūkumus.

Šiuo atveju gyvenamojo namo bendrija, atstovaujama visų gyvenamojo namo gyventojų, sudarė teisių reikalauti iš rangovo (statytojo) ištaisytų visus nustatytus statinio trūkumus, perleidimo sutartį, kuri ir suteikė teisę bendrijai, atstovaujamai visų namo gyventojų, inicijuoti teisminį procesą prieš statytoją ir projektuotoją.

2017 m. sausio 1 d. įsigalioję LR Statybų įstatymo pakeitimai numato tiesioginę rangovo atsakomybę prieš nekilnojamojo turto įgyjėjus už garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą, tačiau iki įstatymo įsigaliojimo tiesioginės atsakomybės klausimas nebuvo reglamentuotas.

Civilinėje byloje pasitelkus teismo ekspertizę paaiškėjo, kad gyvenamojo namo laikančiosios konstrukcijos avarinės būklės, tad ginčo eigoje egzistavo reali grėsmė pastato dalies griūčiai.

Ginčo šalims sutarus, kad tolimesnis bylinėjimasis dėl statybos ekspertizės atliktų gali lemti neprognozuojamas pasekmes, į tai, kad tiksliai nustatyti statinio griuvimo priežastis yra itin sudėtinga, ginčas buvo perduotas medijuoti.

Mediacijos proceso sėkmę šiame statybų ginče lėmė ginčo skaidymas į kelis skirtingus ginčo objektus pirmiausia susitariant dėl mažiausiai ginčų keliančių klausimų, vėliausiai sprendžiant tuos klausimus, dėl kurių kyla daugiausia nesutarimų ir diskusijų.

Mediacija statybų teisėje  – veiksmingas instrumentas siekiantiems greitesnio ir prognozuojamo rezultato tiems subjektams, kuriems patiems dėl oponento nenoro, ar kitų priežasčių, sudaryti taikos sutarties pasidalinant atsakomybę nepavyksta.