2013-01-09 dienraštyje “Verslo žinios“ paskelbtas advokatės Daivos Lileikienės komentaras:

„Loftų pirkėjams, ketinantiems juose gyventi, teisininkai pataria įsitikinti, kad patalpos yra gyvenamosios paskirties. Priešingu atveju už tokį turtą gali tekti mokėti nekilnojamojo turto mokesčius.

Daiva Lileikienė, advokatų profesinės bendrijos „Tailors“ advokatė, sako, kad dažnai loftai būna ne gyvenamosios, o, pavyzdžiui, kūrybinės paskirties. Komercinės, pramoninės, administracinės paskirties patalpos, kurios priklauso fiziniam asmeniui, yra nekilnojamojo turto mokesčio objektas. Jeigu pirkėjas neturi meno kūrėjo statuso, už kūrybines dirbtuves jam teks mokėti nekilnojamojo turto mokestį. Maža to, gyvenant negyvenamosios paskirties patalpose, galima gauti nuo 500 iki 5000 Lt baudą.

„Statybos įstatymas įtvirtina pareigą naudoti statinį pagal paskirtį. Administracinių teisės pažeidimų kodekse už tokios pareigos pažeidimą numatytai atsakomybė. Gyvenimas negyvenamosios paskirties patalpose yra neteisėtas, todėl tokiose patalpose negalima deklaruoti savo gyvenamosios vietos“, – aiškina advokatė.

Paaiškėjus, kad gyvenamosios vietos patalpos neatitinka teisės aktais joms keliamų reikalavimų, galima reikšti pretenzijas pardavėjui, projektuotojui arba rangovui. Jei vis dėl to nusprendžiama lofte gyventi, advokatė siūlo įsitikinti, kad bent dalis patalpų yra gyvenamosios paskirties, arba susitarti su pardavėju, kad jis pakeistų patalpų paskirtį.

„Jei patalpų paskirtis yra gyvenamoji, jų vertė išauga, todėl tikėtina, kad statomų loftų paskirtimi rūpinsis investuotojas. Jei jis to nedaro, tai rimta priežastis patiems išsiaiškinti dėl paskirties keitimo galimybių, trukmės ir kainų“, – kalba p. Lileikienė.

Anot jos, patalpų paskirties keitimo procesas gali užtrukti nuo 1,5 iki 8 mėnesių, o kaina priklauso nuo paslaugų apimties, tačiau apytiksliai specialistų darbas galėtų kainuoti 3000 – 4000 Lt. (VŽ)“.